Dvejų galų medini trobu
Miškas bavaik runkam apglobis.
Prie pat lungu teip saldžias kriaušes.
Unt kiema untys pasišiauši.
Ir žusys vis inžnypte taikas –
Kitaks pasaulis buva vaika.
Kiek avilėlių su bitelam.
Myleja jas labai senela.
Vis dūmtuve jai runkaj rūksta,
Bitelas ramias, nabadūksta.
Unt runku tylai rapinėja,
Kol madų saldų kapinėja.
A aš maža bijojau bičių,
Bijojau našt nat dūminyčių.
Kaip gera buva pas senalu,
Apžiūrinėt kamaru, gryčiu,
Madus, vagienes ladaunyčiaj.
Ir lašinių, ir kumpia buva,
Svajones vaika ti nežuva...
Ir stalikus man  šėpu rode,
Skarelas perkelia ir markizieta,
Suknelas buva keip nulietas.
Senela gražiai aust makėja,
Manu staklas didžiojaj gryčiaj,
Keip jadan dugni marškas aude,
A vaika akys visku gaude...
Miegojau aš senalas lovaj,
Senalas marškam apsiklojus.
Mačiau tažierkaj abrazdėlius,
Buva tinai visakių knygų,
Aš teip svajodama užmigau...
A pabudau na blynu kvapa,
Senala gardžius blynus kapa.
Sijona tik padalkas sukas,
Ak ta geroji senaliuke.