Užglostė nerimą balta dangaus mana
Ir susigėdo mintys - lyg pajuto sotį.
Turiu štai gyvastį ir ko dar ne gana?
Juk ne samdyta šaltyje stypsoti.
Turiu pastogę, pabaigti darbai,
Ugnelė spraga, meiliai kviečia guolis
Ir aistros blėstančios kertėj nebeužspeis.
Tylų tyla. Kam žilstanti gražuolė?
Nejau pelėms niūniuosiu lopšines
Ar seksiu pasakas muselei, kuri snaudžia?
Žvarbi naktis.Teks paltą užsimest - 
Surinksiu kruopų dangiškų nors saują.
Sumosiu, kam šituo metu sunku,
Ką guosti, glostyti, prieš miegą apkamšyti - 
Pateisinti save, kodėl esu,
Kodėl sidabro aura šitaip tauriai švyti.
Tarnystę rast - palaima iš dangaus,
Tada darbuotis miela, linksma, gera
Ir jaust, kaip žmogų traukia prie žmogaus
Budėjimui iš meilės, kas užtruks ne parą.