Laiškas tau
Ar dar prisimeni mane?
Mintis nugulę metų dulkės,
išlikus dar jausmų gija
į neviltį neleis įpulti.
Sugrįšiu aš, kai bus tamsu,
kai staugs laukuos įpykęs gruodas.
Pavirsi priekaištu sunkiu,
nes alps širdis, skausme pajuodus...
Mes vis dar trokšim šilumos,
retai mus lankiusios kadaise.
Toks ilgesys lange rymos,
kad net paraus rytuos pašvaistė...
Bet viską galima iškęst —
žydės juk meilė kaip ir vakar,
atsiminimai atsigręš —
kaip elgtis, lai širdis pasako...