Jei žaižaruoja laime mano žvilgsnis, 
Tai tik todėl, kad pamačiau tave,
Kad savo dėmesiu tarsi liepsna nutvilkei —
Nebegaliu rusenti, trokštu skaisčiai degt,
Išnirt iš odos, lydytis, lašėti,
Lėtom glamonėmis, dejonėm, kuždesiais,
Kad po šia saule nebeliktų vietos,
Kur tu norėtumei išskrist, išplaukt, išeit...
Kad mūsų priesaikoms nebereikėtų žodžių — 
Tik tų, skaisčiųjų žvilgsnio spindulių,
Tų aistroje į virvę suvytų paklodžių,
To suvokimo, kad numirt galiu,
Bet noriu būti visą amžinybę
Tiktai todėl, kad tu šalia esi.
Keičiu pavidalus — šąlu, garuoju, lydausi,
Kol žvilgsny spraga kibirkštis šviesi.
Tu lyg pavasaris — sula pagirdo rytas
Ir nebealina prasti buities darbai,
Ir mudu renkamės kelionei vieną kryptį,
Ir tu laikai mane labai labai tvirtai