Vasarą žolėj nuo seno
žalias žiogas sau gyveno -
čirpindamas smuikeliu
džiaugėsi džiaugsmu žaliu.
 
Bet atėjo rudenėlis
ir nuvyto pievų gėlės -
žiogui tapo neramu -
reiks ieškot naujų namų...
 
Taip su savo smuikeliu
iškeliavo jis keliu ---
ir suradęs batą seną
sau šiltai apsigyveno.
 
Pasakyk, jeigu žinai,
žiogo kur tikri namai?
Kas teisingai atsakys,
jo smuikelį įsigys.