Gyvenimo pilnatvė

Mėnulio pilnatis
lyg blynas
pakibo virš sodo
ir kabo.
Nutilo lakštingalos,
nebegieda gaidžiai,
nečirškia žiogas
palangėj.
Stirnelė šaukia
stirniuką mažą,
prie raisto
ūbauja pelėda,
apuokas didžiaakis
skraido virš sodo,
nemiega.
Kokia naktis.
Kokia palaima —
mėnulis didelis
žvelgia pro langą.
Tylu, ramu,
nors kelia baimę.
Kokia nakties
šviesios palaima —
gyvenimo pilnatvės
laimė.
vaidilutė