Smalsumas
Zuikis tupi po krūmu,
Ežys pupsi takeliu,
Pilkiui darosi smalsu,
Klausia balseliu tyliu:
— Kur keliauji taip lėtai,
Gal spyglių dar per mažai?
Spyglius atrėžia piktai:
— Man ir taip nuo jų sunku...
Aš sraiges su jais renku,
Negaliu turėt mažiau,
Lapei snapą jais aižau...
Ežys sau toliau pupsėjo,
Pilkis po krūmu virpėjo
Ne nuo šalčio ir lietaus lašų,
O nuo lapės išskėstų nagų...
.....................................
Ežys pupsis nupupsėjo,
Zuikis iš paskos liuoksėjo.
Jis tikėjos pamatyti, kaip
ežys sraiges smaigys?..