Kai tėviškej dainų nebesgirdi,
kai negali sodi nusiskintę obalį
ir gandrai kai nebeskraidą, –
dabar ti jauti tik nabodulį.

Sodą vietaj stagarai pageltį.
E buvq čia taks grožys!
Ale gi visa tai negaliu prikeltę,
tik maldu pavirsta maną žodžiai...

Kaip žalą pre kelią suskaupus,
ašei pre ažiarą da pabūsiu.
Ailėraštį tėviškei rašysiu atsiklaupus
ir orą bučinį lelijam nusiųsiu.