Garuojančios gatvės

Nulaižytu senamiesčio grindiniu kaukšėjo,
Angelo žingsniu vaiduokliškai plaukė.
Skambėjo fleita
O gal man tik pasirodė
Jie jos tie tos
Paskandintą vyną kedeno
Savo plaučių turinį pildė 
Svajonių graužtukais mes apsipilkime sodriai
O tie vaiduokiški žingsniai — Madonos kulniukų senatvė
Liepė garuot kaip tas dūmas plaučiuosna
Stovėjau
Ir nei vaiduokliškai anei kaukšėjau
Sako garuok
Tai aš išgaravau
megillah