Paslapčių neturiu

 
Paslapčių neturiu,
Viską rankoj nešiau,
Viską rankoj ant ištiesto delno.
Ką jaučiau — nelaikiau,
Ką mačiau — užrašiau
Žarija, širdyje kur ruseno.
 
Jei ir liko kažkas
Ten giliai užmaršty,
Tai atvėsusios plėnys, bevertės.
Basakojė vaikystė,
Rodos, buvo graži —
Tai žolynai rasom tiktai verkė.
 
Ar ėjau, ar klupau —
Svajone gyvenau
Rast gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.
Ar jau viską radau —
Nežinau nežinau,
Tik gyvent ir ieškot buvo verta.
 
Paslapčių neturiu,
Visas turtas tik žodžiai,
Žiburėliais pražydusios akys.
Gal ir jos bėgs keliu,
Dieve, leisk — lygesniu
Ieškot laimės gražios kaip plaštakė.
skroblas