Senoj lentoj prie tako pakabintas,
ryškiom spalvom vėl išdabintas.
Kažkas pabandė sugrąžinti grožį,
bet nepavyko, per toli prašovė.

Netikras šitas šaltis sidabrinis
ir tuščias tavo dvasios alkis rytmetinis.
Iliuzijos negelbėja tikrovė –
ją aikštėje, po debesim pakorė.