Po naktelės rytas švinta,
Pirmos snaigės lėtai krinta.
Pirmos snaigės ant šakų
Gula patalu pūkų.
 
Stebis sniegena, zylutė —
Dar ne laikas žiemai būti,
Dar tik lapkritis, ne gruodis,
Gi suspės šalčius parodyt.
 
Aukštam alksny kėkštas tupi,
Sniegas jam mažiausiai rūpi,
Dairos, kaip papusryčiauti,
Nors kąsnelį maisto gauti.
 
Netoli vaikų pulkelis
Va, lesyklą paukščiams kelia.
Kas į ją pirma atskris,
Gal skaičiuotė pasakys:
 
Kėkštas, sniegena, zylutė,
Mažas žvirblis pasipūtęs,
O gal strazdas, kurapka
Arba kuosa murzina?