Po tavo delnu

Po tavo delnu vasara
Ir boružė greitu žingsniu
Sparnus kilnodama 
Prieš skrydį nuskubėjo...
O gal pavasaris
Ir aukso dulkes purto kekės žirginių
Ir gosliai gyvasties gimtim
Įsmilkęs vėjas?
Po tavo delnu kraujas 
Tarsi per krioklius
Aistros purslais 
Iš gyslų ieško kelio,
Į savo pinkles įsigudrina įkliūt,
Vėl nebespurda,
Rimsta - lyg apsalęs.
Po tavo delnu
Šviečia pilnatis
Ir nusileidžia pailsėt žvaigždynai,
Kaip horizontai šypsena plati,
Neklausk, kodėl? 
Ji to pati nežino...
Telpu rieškutėse - 
Visa būtis jose.
Nakties ramybė,
Vizijom kaišyta.
Į dangų? Pragarą?
Bet kur tave norėčiau sekt - 
Po tavo delnu ašarom nelyta.
Tenai darbai
Kasdieniai, paprasti
Ir kietos nuospaudos,
Ir saldūs, gardūs vaisiai.
Po tavo delnu boružė - 
Taškuota ir skubri - 
Neskristų niekur,
Net jei ją paleistum...
 
Nijolena