Lyg būtų mano

Virš uosio mėnuo prausia sutemas.
Šalena.
Tvyro vaško kvapas.
Akim renku
Aš žvaigždžių trupinius
Ir liepsneles nuo naujo kapo.
 
Keistai atrodo tik supiltas
Tas kauburys –
Lyg būtų mano.
Nes aš žinau,
Kad kartais lengva mirti,
O kartais taip sunku,
Kada gyvenam –
Nors niekad nenutyla lūpose:
Jinai išėjo, ak, kaip gaila...
 
Tačiau nėra ribos,
Ir mes tik supamės
Tarp liūdesio, tamsos ir meilės –
Juk visada prisiminimai riša
Išėjusius ir dar gyvuosius...
................................................
 
Ir lyg Tenai,
Ir lyg ne šičia
Supiltas kapas naktyje po uosiu.
kaip lietus