Susivėlęs debesėlis
Minkštas, baltas debesėlis
Ankstų, šaltą gruodžio rytą
Atsibudo susivėlęs,
Mat iš jo snaigutės krito.
Stryk viena ant uodegytės
Juodam katinui užšoko.
O kita visai mažytė –
Čiužu čiužu čiuožė stogu.
Stryk pastryk snaigutės kitos
Debesėlin grįžti bandė.
Tačiau žemė nematyta
Jas vilioja ir jos krenta.
Cak, cak, cak ant žemės tupia
Dailios, gražios tarsi gėlės.
Ar skaičiuoti jas tau rūpi?
Juk ir tu dar susivėlęs!