Kaip šėliojo, kaip voliojos
Vėjas smilgų pataluos!
Vandeny pliuškenos kuojos,
Krykštė antys prie salos,
 
Žilvityne bebras triūsė,
Briedis kasėsi ragus.
Bimbalai ir visos musės
Spiečium veržėsi dangun,
 
Kur pagalvės baltos gulė
Ant paklodės mėlynos...
Ir, atrodė, nebeturi
Pabaigos diena liūdnos,
 
Nes šypsojos tavo veidas,
Plaikstės vėjyje plaukai...
Tačiau... pabaigą paleidom.
Visgi – tokia pat likai
 
Ir dar liko pienių rūkas,
Upė saulės sklidina,
Ir geltonas atvirukas
Su linkėjimu: „Gana...“