Sudie, laiveli mažas, sudie... 
Plauk, kur tebežydi tik baltos lelijos, 
Kvepia pakalnutės, pakerėtos nakties... 
Kur nebėra, kur nebėra jokios jau vergijos! 

Sudie, laiveli mano, sudie... 
Ir tave niūniavimas tegul telydės, 
Kurį pati tau niūniuosiu ištiesus 
Rankas, pilnas nušvitimų žvaigždės... 

— — —

Noriu baltos lelijos delne 
ir kvepiančių pakalnučių paupy... 
Taip pat žalių samanų, 
sakų nuo kamieno pušies... 
Dar trupučio spindesio rasų naktyje. 
Ir būtinai, būtinai žvaigždžių danguje... 
Noriu negęstančios laužo liepsnos širdyje... 
Ir visa tai dovana tiems išvykstantiems laiveliams... 
Tik jau be kapitono už vairo...