18. Pasakuojėms aple Gorski

Gorskis tik pavėršiou, kas nežėna nieka,
Ruodies duorā stūmė dvara vėsa ūki,
Laurīns ne ėš pėršta laužė anuo griekus –
Žmuogžodio vadėna akiū nenosokės.

Anuo šėrdie vėrė gėlėi pasliepts skausmos –
Laura drauga Gorskis so nuodās nožodė,
Ka Šaukienu žemės dvarė prisėglausto,
Ė ni vėns netarto prīkaištinga žuodė.

Jolė negalvuojė, sapnūs nesapnava,
Ka poikiūs parketūs, stuotkūs porceliana,
Slepas ėšdavīstiu mėrtėnė pavuojē,
So dvarū pasaulio truonē sogīvenė.