sniegą degino zylių akutės
taškės
vėjas sudrumsdamas rūką
bluko
sapno paveiksluose pilys
bluko žodžiai  ir paraštės
bluko
lyg rašytume baltu ant
balto
lyg skaityčiau tave
užsimerkus
pasismaugia ties posūkiu
upė
nekartojamos atmintys
anka
ir laižai nuo akių sniego druską
praregėti bandydamas
tylą
sapną plėšantį
sparną
                          juk bus dar
tiek dangaus    
                    kiek nematomų
                                            myliu