Nukirto vyras aukštą uosį
Ir šluostės prakaitą ranka.
Po to kamieną švelniai glostė
Lyg atgailautų už kažką...
 
Prie kluono baltos lentos džiūvo –
Kvepėjo šienu ir medžiu...
Ir žvilgsnis vakaro užkliuvo,
Kai klausės giedančių gaidžių,
 
Už mažo palei tvorą daigo –
Kurio šešėlis tįs ir tįs...
........................................................
 
Tąvakar kaime gimė vaikas –
Uosiniam lopšyje mirtis...