Ir kuo senyn,
Tuo vis labiau man reikia
Aistringo žodžio, jaudulio svaigaus.
Ir kuo tolyn
Labiau vis laukiu meilės
Ir pojūčio beprotiškai saldaus.

Pražilo plaukas
Ir raukšlėjas rankos,
Bet išprotėjo nenurimstanti širdis,
Ir godos moteriškos paryčiais aplanko
Vėl ilgesiu drėkindamos akis.

Lai vis senyn,
Bet vis dar nepabosta
Troškimais apsisupti ir sapnais.
Ir kuo tolyn,
Tuo vis labiau aš trokštu
Pašėlti vyro pirštuos moterim.