Į sandėliuką vėl sugrįžta žiurkės,
Vadinasi, į pievą grįš žiema?
Kol debesys tarpusavyje niurkės,
Širdin lašėjo lapkričio smala...
Aš – duobkasio ir šachtininko brolis,
Beveik kaip prisukamas žemės kurmis.
Kur dingo tas pavasarinis tolis
Ir kiek naktis dar savo syvais gundys?
Aš – požeminio miesto dirigentas,
Iš penklinių išaudžiantis tinklus,
Vėl liksiu tuščiomis, ne pirmas kartas,
Bet gal viena žiopla nata įklius?
Girdžiu, jau girgžda senio gruodžio kaulai,
Lėtai pražyla gaivios pievų sruogos,
Iš tunelio išnyru dienai naujai,
O krūmuos spindi baltos baltos uogos.
Išspausk jų turinį į mano kraują!
 
Į sandėliuką vėl sugrįžta žiurkės...
 
Nerijus Laurinavičius
2014-11-08