Dar vakar skundėsi barsukas
Alksnyno mūsų pakrašty,
Kad jį kankina baisios slogos,
Apčy, apčy, apčy, apčy...

Bet šiandien jį mama pagydė
Arbatėle ir medučiu
Ir barsukėlis vėl nušvito
Šypsniu plačiu, plačiu, plačiu.

Na, o rytoj... To nieks nežino,
Telieka laukti ir spėliot.
Jei pasakėlė ši patiko,
Ją pakartok ir eik ieškot,

Draugai juk laukia išsislapstę,
Net pats barsukas gal tarp jų.
Kai grįšim žaidę, prisilakstę,
Tai slogų nebebus jokių.