Nakties dangus
toks tolimas...
Bet kai jis atsispindi
Tavo akyse,
Žvaigždžių žiedais
į žemę nusileidžia,
krištoliniu spindėjimu pažyra
ir nusišypso amžinybės nuojauta –
suspurda širdyje KAŽKAS...
Gal siela, KAŽKĄ artima pažinus,
gal neramus drugelis,
pavasarinio dvelksmo paliestas,
o gal pati širdis...
Vis nenustygstanti,
vis ieškanti,
suradus (?) (...).