Kvepia šiltas sniegas visokiom pagundom,
Byra gelsvos sakmės debesim raukšlėtais,
Dūksta pelkėj žvirbliai šaką pasiguldę,
Saulės karuselė jau pakvipo mėtom.

Akys kaip svogūnai mėlyni prie nosies,
Gerklės tarsi triūbos garsumu išklotos,
O padangių gervės aukštumas apjuosę
Gargaliuoja linksmą sugrįžimo puotą.

Smenga kaip erškėčiai Viešpačiui į galvą
Svaiguliu saldybe tolis atsivėręs –
Verkiančiai saulėtos amžinybės spalvos
Veržias į krūtinę kaip didžiausias gėris.