Pabėgti iš vienatvės salos,
Kai ieškai nežinios lygties sprendimo...
Pataikyti per laiką ir erdves ten,
Kur susikerta likimo linijos...
Kodėl regiu tas nežinios vizijas?..
Ir neužbaigtos ašaros rieda skruostu
Iš skausmo ir netekties,
Bet, kai nušvinta mintis viduje,
Jauti, kaip išsilaisvini iš nežinios lygčių,
Telieka kančia toj vienatvės saloj,
Ir noras lyg burbulas subliūkšta.
Kam bėgti — galima susidraugauti su likimu.
Štai perėjo tau kelią pasišiaušęs ežiukas.
Kam gi rūpi tušti gyvenimo puslapiai?!
Ir suprasti kasdienį buvimą šiame pasaulyje
Padeda suvokimas savęs...
Ir vis tobulyn...

2014 11 04