Tark sudie savo praeičiai – jai nepriklauso
Būti čia ir dabar su tavim po žvaigždėm.
Nesvarbu, ar bus lapkritis, gruodis, ar sausis,
Dabarty savo praeičiai  tašką padėk.
 
Tark sudie ir paleiski – ji tau nepriklauso,
Tiktai patirtys liko – tik jausmas širdy.
Padėkok ir paleiski net tai, kas brangiausia.
Juk tai niekad negrįš. O tu nuolat jauti,
 
Kad našta per sunki, kai nešies, ko netekęs,
Ir bandai, vis bandai užsiversti kaltes.
Glosto žemę žvilgsniu žvaigždžių spindinčios akys
Ir vis prašo tavęs: to daugiau nebetęsk.
 
Tark sudie ir paleisk...