Esu kely...
Esu kely... ir tirpsta mano laikas,
o slėnio sutemose kelias tuoj nuskęs –
ir nežinau, kur jis mane nuves --
o aš jaučiuos tartum paklydęs vaikas,
širdim ištroškusia vis ieškantis Tavęs...
nes Tavo ištartu Žodžiu esu sutvertas
ir skaistintas Tavąja ugnimi –
ir laistytas malonės lietumi,
kad meilės Tavo dovanotos būčiau vertas –
už viską, ką turiu – dėkočiau širdimi –
todėl esu kely – dar neatėjo laikas
palikti slėnio sutemas, kur kelias pasislėps –
ir eisiu ten, kur Tavo meilė lieps,
laimingas, kad esu aš Tavo vaikas,
pašauktas Tavo mylinčios širdies.