Išskleiskime sparnus ir skriskim pavėjui
Sutikti savo lemtį su daina.
Nors kartais neš Šiaurys – mes būsime danguj!
Juk Tu esi man Dievo dovana.

Išskleiskime sparnus virš negandų, audrų,
Virš melo ir kančių. Gana mums jų – gana!
Ir skriskime su meile, su džiaugsmu kartu.
Juk aš taip pat Tau – Dievo dovana.