12. Pasėvažėniejėmā

Gorskiu valdas platės, pažintis geriausės,
I bažnīčė arklēs puorėninkās liekė,
Jolė i Gorskienės ratus isėtaisus,
Tarsi pasėdarė rimta katalėkė.

Tuoloma važioujint jod kāp atsėgavos –
Šuok kalnās i vėršo, opalelēs ronguos,
Riežiūs karvės ganuos, skaba žuolė avis,
Telšiū aukštė nomā remas i pat dongo.

Miesta gatvies žmuonis, tarsi ondou maišuos –
Muotrėšku bliuskelės kāp gielīnā aitrė,
Laukė ont stalelēs no pat rīta vaišės,
Šėlda linksmus vīrus tarsi saulė kaitri.

Jolė kartās smelkė ėšdėdomā gūsē –
Jog so Gorskēs karto tarsi vėsor īries,
Kas, kad kombarielis bova šiaurės posie,
Ė pri pėrma stala vėitas nepaskīrė.

Dā daugiau žaviejė puonu mintis gražės –
Sokėlėmou skėrtas, krėtosėms pagerbtė,
Liūdesīs be žuodiu dėinū švėisa dažė,
Pri vėsū priaugės kāp pri kūlė kerpė.