Mano gyvenimas –
mano tvirtovė
uždara aklinai,
būtis – mano šventovė
skirta man vienai...
O gal tikrovė –
skaudi: vienatvė, liūdesys
ir nuskambėjusi daina graudi –
išlikęs skausmas, ilgesys?..
---
O, jei surinkčiau lapus,
išblaškytus vėjo,
lyg jūroje paskęsčiau juose –
metai ėjo, praėjo ir su
pageltusiais lapais dingo
pakelės šlaituose...