Dievo indas
Jaučiuosi tarsi Dievo indas... Jis įpila tyro, švaraus vandens, bet vanduo vis papilkėja. Galų gale išsenka, kol ir aukso žuvelė pradeda trokšti... Ji nebespurda mano pilve...
Meldžiuosi. Meldžiuosi... Jaučiu pilną krūtinę, žuvelė gyvens – ji spurda! Dievas vėl pripylė naujo vandens...
Nuleidusi galvą ir akis Jam vis dėkoju. Ir taip vėl, ir vėl, ir vėl...
Viešpatie, atsiųsk ir man tokios kantrybės.