Dieve, duok tamsos mirštančiam, ramybės žvelgiančiam,
skaidrumo numanančiam.

Kai manęs nebebus, net kaimynų vaikas nesuliūdės:
apie mirtį tegu mirštantieji kalba, o jų kalba lai
seniai mirusius tepasiekia – tokia užmačia dangaus.
Rožiniai ryto padangės hiacintai nuskinti
ir vargšai tie, kurie jų pasigailės.