Pustyk dalgelę, šienpjovėli, laukia dalgelė neplakta.
Sužydo visos pievoj gėlės, verkia griežlelė vieniša.
Sustokit, vyrai, viens po kito su plieno dalgiu ant peties
Ir gailiai rasai nenukritus guldykit pradalgius žolės.
Suskubs tuoj jaunos mergužėlės grėblelį tverti į rankas
Ir pasiėmę lauknešėlį skubės greičiausiai į lankas.
Nubrauks jos prakaitą nuo veido jaunam pjovėjui skarele,
Ištroškusius visus pagirdys raugintąja beržų sula.
Ir liesis dainos paupėje į pradalgius žalios žolės,
Ir trauks namo linksmai pavargęs šaunus pjovėjas Lietuvos.