Nakties įnirtęs vėjas plėšysis, raudos,
Už lango pirštais lenks alyvų krūmą.
Tačiau atrodys, tartum niekados
Tu nejautei didesnio man švelnumo
Ir šilumos, kurios taip spalį stigs,
Nes darganas ruduo jau įpusėjo...
 
Nebus žiemos, nebus...
Tikrai nesnigs,
Jei ugnį dar išsaugo prometėjai –
Tu taip sakysi...
Akys atspindės
Žodžius šviesius lyg vasaros padangė.
 
Drabužiais rengsis vieniša kėdė,
O mes tamsoj ištirpsim nusirengę...
Pavirs sapnu mažutis kambarys –
Jame sapnuosim vienas kitą.
Ir žvaigždės ant užuolaidų nukris
Nebenorėdamos įleisti ryto...