Jau nunešiotas rudenio švarkelis,
Kaštonų sagos sutrupėjusios...
Tu neapgauk – lig šiol tikėjusios,
Kad vis trumpėja mudu skyręs kelias.
Ruduo jį veltui dažo liūdesiu –
Laukimo teptuku išblukinsiu.
Viltingai skamba ilgesio varpelis...
......................................................
Nors verkia rudeninis vakaras,
Tavęs sulauksiu... Durys praviros...