Laukiniai žmonės guli oloje,
O ką tik prijaukinti šunys garsiai loja.
Jie pyksta alkani ir ant kampų sysioja,
Kakučiais kelią nuo olos ligi būdos iškloja.
 
Laukiniai nori užkariauti Troją ir Perloją,
Pavasarį ten bus Vienos Tautos Respublika. 
Už tai jiems barbarai taip garsiai ploja, 
Pamiršę demokratiją – dar aklą, pliką,
 
Kurią kas nori paspiria pakaustytąja koja,
Pažinę pilkoje minioj naivių piliečių.
Sena dūda piemuo-žynys vėl polką groja,
Kuri visus į karą kaip į darbą kviečia.