8. Lėnku nuorā

Lėnkā sava kailio jota skaudė pėrti,
Laisvės borbolelē spruogėniejė, sklaidies –
Laisvė sožaluota krovėniausēs kėrtēs –
Dėdėlės ė skaudės sokėlėma klaidas.

I intelėgėntu galvas smarkē skverbies
Lėnkėška rašība so savāsēs žuodēs –
Pergalingā baigos sokėlėma darbus.
Lėnkā mūsa kalba būt vėsai ožjuodė.

Paveiziek kāp drousē anėi šėndėin jemas
Vėlniaus krašta žmuonis laužtė i lėnkībė –
Soceldemokratā pardavuo ne žemė,
Vo kalbuos gierībės tarsi torgou grībus.

Vo onkstesnēs metās, ka dvarūs bojuojė
Lėnku puonu žuodēs ėšsakītas mintis,
Plungės ė Šateikiu lėnkėškajam ruojou
No kalbuos lietoviu nebreikiejė gintėis.

Lietovībė varga dvarū komietīnūs,
Net Čiurliuonis bova anuo ėšsėgīnės.
Vaižgonts ė Kudirka kalbā taka mīnė –
Par anūs ėšskėla Lietova Tievīnė.

Prīš rusībė jiemies karto sosėtelkė –
Lėnkā ė lietovē – vėina stėpri ronka,
Vo ka pralaimiejė, mūsa kaimus smelkė –
Lėnkėškėijē žuodē knīguos sosėlonkstė.