7. Sokėlėms

Šiemiū dvara vīrā nešė sava auka –
Apsėtaisė truopnē, batus pasėsiovė,
Ė ka žėnkla senē sotarta solaukė,
Vėsė sosėrinka mėškūs kāp slieptovies.

Vo kėtė dvarėškē – muotrėškas ė mergās
Irgi negaišava ronkas sosėdiejė –
Sava koknies sokuos ė skalbīkluos varga,
Bova sokėlėma kriaučkuom ė audiejuom.

Vėsė mėška vīra dėdvīrēs vadėnuos –
Nomėi lėkosėijē patarėmas gluostė,
Lietā vartaliuojuos nežėniuos adīnas,
Itėmptas baisiausē sunkiū dėinū kluostės.

Nikuokiuos pagalbas lėnkams nē lietovems
Nesiuntė prancūzā, nuors žadiejė dėktā,
Mūšiūs so kazuokās i biedas pakliova
Net vienuolē vīrā – tėkrė benedėktā.

Sokėlėma mūši sunki pralaimiejė,
Nokraujavė nuorā sraigiem sosėtraukė,
Lėnku ė lietoviu skirtingas idiejės
Kėntė sokapuotas pamiškies, palaukies.

Konėgus sošaudė, vienuolīnu celės
Ožjiemtas kareiviu prakeiksmās skombiejė,
Vīskopa Valončio privertė prīš valė
Peiktė žmuogaus laisvės kėlnioujė idiejė.

Muravjuovs – kareivis, generuols ruskinis,
Žiaurē baudė kuožna, kas mėškė kuovuojė –
Kazuokus ožsiundė ont beginklės mėnės,
Ė par galvas rėtuos mėrtėnė pavuojē.