5. Nomū darbā, ėšvažiavėms

Ka jau dėdesniuojė sesėrēlė pauga,
Ė pradiejė mėlžtė karvės sosėtūpus,
Jolė so Juzefo – dvė geriausės draugės,
Mėlža ontra karvė so dėdiausio ūpo.

Ka jau viedros bova pėino pripotuojės,
Anuos dailē nešė i vėrtovė šėlta,
Vo mama pri mūrė artėi atsėstuojus,
Ruodė kor vidrāli tor anuos ėšpėltė.

Rūgpėinis ė saldos, katėlė pakaitės,
Traukas skaniuom varškiem sūrems dvarou lėitė,
Tēp tatā no maža augontės mergātės,
Šalėp mamas traukė darba dėinuos sėita.

Vakarou atejos verpė, soka siūlu,
Gėismės ėlgas traukė ė karunka kuokė,
Vo tievalis muokė skaitmėnis so nūlēs
I prasmingus skaičius truopnē sodieliuotė.

Ons dokras vėn laužė pri kontečkas raidiu,
Šlėbždavuojė garsē žuodius negėrdietus,
Jolės akis lėngvā tās žėnklelēs žaidė,
I ėlgiausės eilės poslapūs sodietus.

Kningas kelės bova statmėnas lėntīnuo,
Žousis kėmė ganont laika lėikt lig valės –
Ont žuolies pakrėtus žuodiu prasmės skīnė,
Pruota gėrnuom truopnē kuožna dėina malė.

Tū nomėniu muokslu galvuo sosėjiemus,
Nesokursi juokė oždarbė a mena –
Jolė muokslu griaužtė ėšvežė i Šiemas –
Kor bruolienė vīra so dokruom gīvena.

Ta keliuonė Jolē so arklēs, lingava
Plungėškās kalnelēs nošliodnēs ėškėlus –
Lėngvās debeselēs ė beržīnu gaivo
Soaustās i tuoliu švėisē žali šėla.

Gailiē šėrdie vieries Bokantėškiu guodas –
Truobuo ė belakston iprastās tekelēs,
Tievū pasakītė nuošėrdiausė žuodē,
Ėš vaikīstės gelmiū jausmās prasėkalė.

A begrīš pri draugiu komietiu truobelies,
Beveizies kāp saulė leidas ėšsėgondus,
Kāp aukštā i dongo mielėna pekėlės
Liektė sava vākus muokė kėima gondros?

Vėsas tuokės guodas, ratams dardont kelio,
Po akis, po dūšė sopuos ė nerėma
Ė aplinkou skraidė čiollbesēs paukštieliu,
Ė kėtās keliuonės vaizdū atradėmās.