Nebaigtas ryto eilėraštis

Pabėgęs vėjas viršum miško
Baltiems žirgams karčius apkirpo –
Padangė tirpo –
Lūpos tirpo,
Kai saulė ant vandens ištiško,
Upelio tėkmei atsidavus
Nuraibuliavo geiduliais...
 
Ir ievos žiedlapius nubarstė
Lyg klotų guolį nekaltybės,
Sutilpo visata beribė
Miglų atodūsy vienam...
kaip lietus