Perkūnas
Nugriaudėk per sielą fleita dangaus,
Palieski slapčiausias širdies gelmes,
Trupančio žaibo stygos tegaus –
Nerimo medžiais pavirsime mes...
Pavirsim vėju, audra, lietumi,
Rudenio paukščiais virš debesų
Ir nukeliausim šalnų barami
Ten, kur be skausmo sielai šviesu...