Išėjau iš namų,
klydinėjau aplinkui.
Baigia mesti lapus
senutėliai klevai.

Mėnesienoj pabūsiu,
kai eilėraščiais varva,
kai nuplaukia, nuaidi
vakarinė gaida.

Groja vėjas, man groja
gelsvais lapais apkritęs,
taką švelniai užkloja,
kad galėčiau sugrįžti.

Klydinėjau.
Ir tarytum slapta svaja
sielą palytėjo.
Lyg kažkas vardą kartojo,
lyg kažkas šilumą paliejo...