nusilenkime tamsai

atidaryt jau metas girgždančias duris.
atidaryt ir iškeliaut į tamsą.
o pavymui aidės vien žodžiai netikri
menkystos džiaugsis, nes viešpataus tik skausmas.

širdis įkaitusi garuos ant praradimų sniego
ir rankos giesmei kils pamaldžiai i viršų
ir mėnesiena šildysis sugrubę pirštai
mainysis šiluma trapia dangus ir žemė
tepliorius