... Kažkur prie keturių kantonų
Kur jau seniai žiedus sau numetė kaštonai,
Kalnuos slaptoj slaptavietėj undinių
Šalia dienų dienom ten trunkančių maudynių
Išdygo baltas rožių krūmas,
Jame paskendo baltas rūmas,
Tik nesimato jo,
Tik vėjas kiaurai vaikšto,
Ir skraidžioja ten paukščiai baikštūs,
Tik sniegena netyčia pilvą prasidūrus raudonuoja,
Undinės dainą plaukdamos sapnuoja:
„Saulelė leidžias už kalnų
ir pilna rožių raudonų...“