Važiuojant (su paskutine –
istorine – kontrabanda)
pro Seinus link Suvalkų
(parduotuvių),
pakelėj randam daugybę
jotvingių paliktų alkų,
o juose vėlėms išmestų litų,
latų, šilingų, grivinų ir centų.
Bet, nespėję padaryti dzingu-lingu,
gauname nuo lenkų ulonų malkų,
slepiamės konsulate ir apsikriokę
rašom e-laišką karaliui
Vladislovui Jogailai į Krokuvą.
Susišaukęs mus į krūvą prie skaipo,
atsirėmęs į prikūrentą Vavelio krosnį,
jis rėkia nepadoriai totoriškai
be subtilaus Gediminaičių humoro ir saiko,
kad net kardinolas Olesnickis
piktdžiugiškai trindamas rankas nusišaipo:
o jūs, kūrvos... kad jus, žioplius litvinus,
velniai kaip Vytautą pas kryžiuočius nujotų...
Išvertus į bendrinę Jablonskio kalbą,
reiškia: duodu saviems  pylos,
kad svetimi bijotų,
ir visa tai darau dėl Lietuvos tiktai.
Tai suprato pavainikiai tautos advokatai
Pilsudskis su Želigovskiu
po paskutinės Vilniaus bylos...
Ačiū, Karaliau, ir už tai...