Tyla — tai muzika iš tolimo dangaus. 
Ją groja Dievas savo indais. 
Jo muzika visa verčia šokti, 
Virpėti akvariumo vandens paviršių, 
Iki kol širdys žuvų paliaus 
Ieškojusios dugne spindinčių 
Aukso gabaliukų 
iliuzijų akims... 
Viešpats viską verčia šokti: 
Planetas gyvenimo ratu, 
Vėją, saulę, dieną, naktį... 
Plačiu, didžiu valso žingsneliu... 
Muzika — tai Dievo dovana, 
Magija, dosniai padalintas matas, 
Išmatuotas žingsniais, pulsuojančia 
Vėjo širdimi gyva, 
O šokis — garso pasekmė, raktas 
Skrynios spynai paslapčių... 
Muzika ir Šokis, Krišna ir Ardžuna... 
Mistika, paslėpta žavi mintis... 
Dieve, sumišau! Viskas nuo pradžių tebūna: 
Garsas, virpesys, 
Šokis, bučinys, 
Meilė. 
Štai didžioji paslaptis! 

„Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė — šis Trejetas, bet didžiausia jame yra meilė."