Aš prieš žemę 
lietum klaupiuos

ir glaudžios prie langų
su vėju

nuganyta minčių bandos
vandenų balsais išsisėjus

nepažįstama 
it giria

jaunuolynus 
širdy užslėpus

su tamsa
kadagyne slepiuos

neištirpti
žodžiui pašvietus

su slenksčiu
nusilenksiu prieš mus

su langinėm
šilumą sergsčiu

tik apgaubk delnais
tik įpūsk

židiny 
maldomis išsiskleisiu

nepavargo žalia tyla
užkalbėti tave ir žolę

kaip ruduo prieš akis nuoga
ir namus ir žodžius žegnoju