vasaros muse
nejaugi
pasaulis
tavo žiedlapių sparnuose –
gyvatė šliužt
lašiša plekšt plekšt
skarabėjus brr
povas vėduokle ochocho
ir delfinas
be amo
o rudenį
zyzuolės giminė
visa
medžių lapuose
įsipatogina
kol
susišiaušęs šiaurys
nenuplėšia
neišnešioja
o tuomet
ojojoi
vilko pusės
susiriečia į įvairiausius vikšrelius
taip kaip ežiai
kaip meškos
su barsukais
bei burundukais
ir taip
peržiemoja
o gegutei sukukinus
griaustiniui pabeldus
žibuoklei pasirąžius
narcizams
tulpėms
išsikvėpus
feniksu persirengia
į vasaros paukščius
taip
plazdėjimu
kolibriškai apglėbia jazmino krūmą
o vėliau
ir putiną
plast - - -