Toks saulėtas rytas auksinio rudens,
           toks giedras išplautas dangus!
Apniukusios dienos kaip drumsto vandens
          pritvinkusios balos išdžius --

Pažvelk — štai lengva ir džiaugsminga ranka
           nuspalvino medžių lapus,
jie gieda ugningai, iškėlę šakas
          Kūrėjui — koks jis nuostabus!

Štai pievos, sidabro trapiais nėriniais
           jautria juvelyro ranka 
išpuoštos, atgyja ir žybsi džiugiai,
          ir nieko gražesnio nėra

už saulėtą rytą auksinio rudens,
           kai giedras išplautas dangus
nuskaidrina sielą ir tyro vandens,
          girdi — vėl šaltiniai prabus...